atskaityti

atskaitýti Rtr; L 1. tr. Š skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskaĩtė DŽ. 2. žr. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas Lp. Atskaitė zokonus ir pranašus Ch¹ApD13,15. 3. tr. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti NdŽ. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas LTR(Slk). | prk.: Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį rš. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk rš. 4. refl. Š pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali Sml. Skaitydamas [laišką,] neatsiskaičiaũ – teip mielas LTI421(A.Baran). 5. tr. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus J.Šliūp. Tas karalius atskaĩtė, kad jo vaiką perkūnas užmuš Rm. 6. tr. SD211, Sut, N, M, RtŽ, LL120 skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27) J. Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito LTR(Žal). Ma[n] tuos pinigus atskaĩtė Vl. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę I.Simon. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus (ps.) Žr. | Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė[jo], tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) Ml. | refl. tr.: Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike Rt. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti Ms. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį LTR(Krkn). ║ refl. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskaĩto da: da proto kai avis turi Rd. 7. tr. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. J.Balč. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius LB139. | refl. K, LL211, Š: Tad už muziką atsiskaĩtė pats šeimininkas Plt. Atsiskaitỹs valdžia su jais Mrj. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskaĩtęs Gd. Atsiskaitomoji sąskaita rš. | Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) (sov.) sp.

atsiskaitýtinai adv.: Duoti avansą atsiskaitytinai TTŽ. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus rš.

8. tr., intr. LL297, DŽ¹, SkŽ172 sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius], i kolūkis atskaĩto iš tavo uždarbio Lc. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskaĩto iš algos Grv. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį Lk. Daug uždirba, daug atskaĩto Brs. 9. refl. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius NdŽ. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai rš. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą sp. 10. refl. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu Žvr. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų J.Gruš. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis V.Myk-Put. 11. tr., intr. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskaĩtė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa Ds. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu J.Balč. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskaĩtė Vgr. | Aš dar jam antausius atskaitýsiu Žvr. 12. tr. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt TDrVII138(Klp).

◊ diẽnos (paskutìnės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos Dglš. Paskutìnės vãlandos atskaitýtos buvo Vdk.

\ skaityti; antsiskaityti; apskaityti; atskaityti; daskaityti; įskaityti; išskaityti; nuskaityti; paskaityti; perskaityti; pieskaityti; praskaityti; priskaityti; suskaityti; pasuskaityti; užskaityti